Šventadienio rytas. Varpai skalambija neišpasakytu džiaugsmingumu, nors tik septynios ryto. Išlindau į balkoną, dangus aptrauktas debesimis, nieko nepaisant saulė kopia aukštyn už debesų šydo. Vėsoka iš ryto, nors sakyčiau labiau maloniai gaivu, tad guviai šokau į kelnes ir lekiu pusryčių. Kavinukė gretimame pastate, įdomu ką gausiu, kuo nustebins? Įlindau pro duris, iškart jaučiu lyg remtų iš viršaus, norisi palenkti galvą, lubos neįprastai žemai, tikrai nepritaikyta vakariečių ūgiui. Apsidairau, viduje tuščia, […]